Programos pavadinimas: Skandinavistika (Scandinavian Studies)
Šiaurės šalys – vienas sėkmingiausių ir tvariausių pasaulio regionų: aukštas ekonominės, socialinės gerovės lygis čia puikiai dera su mokslo, inovacijų ir kultūros pažanga, o jo gyventojai nuolat pirmauja laimės reitinguose. VU Skandinavistikos centras, turintis ilgiausias Lietuvoje šios srities dėstymo ir tyrimų tradicijas, atveria plačius vartus į Šiaurės šalių pasaulį. Mūsų parengta tarpdisciplininė programa leidžia gilintis į skandinavų laimės ir sėkmės paslaptis, studijuojant jų kalbas, visuomenes ir kultūras. Čia galėsite mokytis runų rašto ir vikingų poezijos, studijuoti kalbų kontaktus atšiauriuose salynuose ir skandinavų literatūros klasikus, populiariąją muziką, šiuolaikinį teatrą, kiną ir komiksus, Šiaurės karus, skandinavų humorą ir daugelį kitų dalykų.
Skandinavistikos programa atvira visiems – užtenka gerai mokėti anglų kalbą, o pasirinktos regiono kalbos (danų, norvegų, suomių arba švedų) pradėsite mokytis jau įstoję. Jei kalbos pagrindus jau turite, programa suteiks galimybę ją iškart studijuoti aukštesniu lygiu. Skandinavistikos centras laukia jūsų!
This year, the conference showcased a great variety of topics. Students talked about literature, linguistics, politics, and cultural topics ranging from the Viking Age to inclusive education and gender issues, and also including Scandinavian music and films. Additionally, for the first time, a neurolinguistic study is being carried out at our centre! 🌸
We are proud that the students, through their presentations, proved that the Centre for Scandinavian Studies is a place where all ideas can be brought to life—and where those ideas can inspire others ❤️
***
We thank Simona Palijanskaitė, our student of Norwegian for this text.
Balandžio 4 dieną Skandinavistikos centre vyko ketvirtakursių studentų baigiamųjų darbų konferencija 📚 Šią gražią dieną studentai pristatė savo baigiamuosius darbus paruošę žavingas skaidres ir plakatus.
Šįmet konferencijoje vyravo didžiulė temų įvairovė. Studentai papasakojo apie literatūrą, lingvistiką, politiką, taip pat aptarė vertimus ir supažindino su skandinavų muzika bei filmais. Be to, mūsų centre pirmą kartą įgyvendinamas neurolingvistinis tyrimas! Verta paminėti ir kultūrines temas: šios varijavo nuo vikingų laikų iki įtraukaus ugdymo ir dabartinio lytiškumo ugdymo svarbos 🌸
Džiaugiamės, kad studentai savo pristatymais įrodė, jog Skandinavistikos centre galima įgyvendinti visas savo idėjas, o šiomis idėjomis taip pat ir įkvėpti savo kolegas ❤️✨️
***
Už tekstą dėkojame norvegų grupės studentei Simona Palijanskaitė
Don’t miss out on the glamourous conclusion of the two-day conference on Queer in Nordic literature! Our dear guest Madame Nielsen will perform on 11th April at 15:00 in Krėvės (118) aud. Everyone is warmly welcome!
Jenny's expertise in gender studies includes reproductive decision-making in relation to climate change, childlessness/childfreedom, motherhood studies, and queer readings. Since 2024, she has been the Director of the Center for Gender Research at Uppsala University. You will find a link to a Nordlitt podcast with her in the comments
BOKBAD MED ZESHAN SHAKAR
Šių metų kovo 17 d. Skandinavistikos centre sulaukėme neeilinio svečio – Zeshan Shakar, vieno ryškiausių šiuolaikinių Norvegijos rašytojų. Į susitikimą susirinko pilna auditorija smalsių bei jo kūryba susidomėjusių žmonių. Shakar yra žinomas dėl savo kritikų pripažintų romanų Tante Ulrikkes vei, Gul bok ir De kaller meg ulven, kuriuose jis nagrinėja paauglystės, tapatybės ir socialinių klasių skirtumų temas Norvegijoje. Jo kūryba, gvildenanti tapatybės, imigracijos ir daugiakultūriškumo temas, susitikimo dalyviams paliko stiprų įspūdį. Savo knygomis autorius priverčia skaitytoją pažvelgti į pasaulį kitu kampu ir giliau suvokti visus iškylančius iššūkius.
Vykusį pokalbį moderavo mūsų centro ketvirto kurso studentė Rugilė, kuri šiuo metu rašo bakalaurą, susijusį su Shakar kūryba. Dėkojame jai!
Vizito metu auditorija gavo galimybę gauti atsakymus į norimus klausimus. Paklaustas, kuri jo knyga, jo manymu, yra tamsiausia ir labiausiai kritiška, rašytojas atsakė: „Kanskje den første, Tante Ulrikkes vei." (" Turbūt pirmoji, Tante Ulrikkes vei.") Tiesa, artimiausiu metu Shakar naujos knygos suaugusiems išleisti neplanuoja, tačiau užsiminė, jog dirba prie visiškai kitokio projekto, skirto vaikams. Jis pripažino, kad turės pakeisti savo įprastą – realistišką knygos pabaigą:
„Jeg liker ikke sånn happy ending. Men nå skal jeg lage en barnebok, og barna hater hvis det ikke er en happy ending, så de kjøper ikke den.“ (" Man nepatinka "laimingos pabaigos". Tačiau dabar ruošiuosi kurti knygą vaikams, o jie nekenčia, jei knyga neturi laimingos pabaigos ir jos neperka.")
Rugilei pasidalinus savo išgyvenimais perskaičius Tante Ulrikkes vei, rašytojas pasižadėjo rašyti kiek linksmesnes knygas („Jeg skal skrive mer glade bøker.“) ("Rašysiu linksmesnes knygas.")
Dėkojame Zeshan Shakar už įkvepiantį susitikimą, taip pat ačiū visiems, kurie dalyvavo ir prisidėjo prie diskusijos! Tikimės, kad šis susitikimas įkvėpė naujiems atradimams literatūroje ir ne tik.
Nepraleiskite galimybės dalyvauti artėjančiuose renginiuose, kuriuose galite susitikti su įdomiais kūrėjais ir išgirsti jų mintis gyvai!
The event is open to all, welcome to join!
🗓️ Day 1: April 10th, Centre for Scandinavian Studies, Room 92
09:00–09:10 – Introduction and welcome
09:10–10:10 – Prof. Jenny Björklund (Sweden): Queer Reading Strategies: Exploring Queerness, Heterosexuality, and the Margins (in English)
10:10–10:30 – Break
10:30–11:30 – Moa Backe Åstot (Sweden): Identity and Expectations (in English)
11:30–11:50 – Break
11:50–12:50 – Siiri Enoranta (Finland): Queer Utopias (in English)
12:50–14:00 – Lunch break
14:00–15:00 – Meet and greet with Prof. Jenny Björklund, Moa Backe Åstot and Siiri Enoranta
🗓️ Day 2: April 11th, Centre for Scandinavian Studies, Room 92
09:00–09:10 – Opening of the second day
09:10–10:10 – Robin Van de Walle (Norway): Sol og regn samstundes: Om skeiv identitet i dagens Norge (in Norwegian)
10:10–10:20 – Break
10:20-11:20 – Eva Rún Snorradóttir (Iceland): When are you going to write about something else? (in English)
11:20 -11:30 – Break
11:30-12:30 – Panel debate (in English)
12:30–13:30 – Lunch break
13:30–14:30 – Madame Nielsen (Denmark): Vandringen som skrift C skriften som vandring i uophørlig transformation, ord for ord C skridt for skridt i en livslang sætning (in Danish)
13:30–14:30 – Meet and greet with Robin van de Walle and Eva Rún Snorradóttir
15:00-17:00 – Concert and reception in Krėvės room
Conference partners:
Dansk Kulturinstitut / Danish Cultural Institute
Samarbetsnämnden för Nordenundervisning i utlandet
Embassy of Denmark in Lithuania
Suomen suurlähetystö Vilna, Embassy of Finland in Vilnius
Norwegian Embassy in Lithuania
Embassy of Sweden in Vilnius/
Už nuotraukas dėkojame dėstytojai Ievai Tomaševičiūtėi.
📌 kovo 20 d. 11:00, VU Filologijos fakulteto Z.Zinkevičiaus (92) aud.
Kartą metuose visų šalių akys krypsta į Švediją, nekantriai laukiant žinios, kam gi šiais metais bus skirta Nobelio premija – vienas garbingiausių apdovanojimų pasaulyje. Dauguma žino, kad Alfredas Nobelis buvo iškilus mokslininkas ir dinamito išradėjas, bet nedaug kas girdėjo, kad jis priklausė genialių žmonių šeimai, su unikalia, intriguojančia istorija.
Bengt Jangfeldt knyga Immanuel Nobel & Söner: Svenska snillen i tsarernas Ryssland (2020; Immanuelis Nobelis ir sūnūs: švedų genijai carinėje Rusijoje) yra akademinis, patraukliai parašytas darbas apie Nobelių šeimą, jos reikšmingus darbus, išradingumą ir neįtikėtiną verslumą. Vertimas į anglų kalbą The Nobel Family: Swedish Geniuses in Tsarist Russia (2023) pateko į The Financial Times geriausių metų knygų sąrašą. Knyga taip pat išversta į rusų, azerų bei suomių kalbas.
Knygos autorius Bengt Jangfeldt – žinomas Švedijos slavistas, rašytojas ir vertėjas, knygų apieB. Pasternaką, V. Majakovskį, O. Mandelštamą, J. Brodskį, A. Munthe, R. Wallenbergą ir daugelį kitų autorius, prestižinių literatūros premijų (dukart Augusto Strindbergo premijos – auksčiausio Švedijoje literatūrinio apdovanojimo, Švedijos akademijos premijos ir kt.) laureatas. Bengt Jangfeldt daug rašo ir Rusijos politikos ir istorijos klausimais: jo knyga Vi och dem. Bengt Jangfeldt om Ryssland som idé (2017; Mes ir jie. Bengt Jangfeldt apie Rusiją kaip idėją), prasidėjus 2022 m. karui, buvo išleista pakartotinai ir išversta į daugelį kalbų.
2024 m. rudenį Bengt Jangfeldt viešėjo Vilniaus universitete ir sužavėjo auditoriją paskaitomis apie Raoul Wallenbergą ir Josifą Brodskį. Nuoširdžiai džiaugiamės jo grįžimu ir galimybe pristatyti šį puikų autorių platesnei auditorijai, šį kartą per jo pasakojimą apie iškiliąją Nobelių šeimą.
Vi har gleden av å kunngjøre at den prisbelønte norske forfatteren Zeshan Shakar 🖋️ besøker Universitetet i Vilnius den 17. mars! 🎉
📖 Shakar er kjent for sine kritikerroste romaner Tante Ulrikkes vei, Gul bok og De kaller meg ulven, der han skildrer oppvekst, identitet og klasse i et flerkulturelt Norge. 🇳🇴✨
🔹 Under besøket vil han holde et foredrag om sitt forfatterskap, dele sine tanker om språk, identitet og tilhørighet, samt delta i en spennende Q&A med publikum. 🎙️💬
📌 Arrangementet er gratis og åpent for alle! 📌
🗓 Dato: 17. mars
📍 Sted: Universiteto g. 3, Vilnius – Faculty of Philology (bygg D), rom 92
🕒 Tid: 13.00 - 14.30
Finn frem her - https://www.vu.lt/en/about-vu/maps-and-pictures (bygg D: Faculty of Philology) 🗺️
Velkommen! 👏😊
(📸: Erika Hebbert)
Skandinavistikos centras NORLA
LECTURES BY DR. VALTS ERNŠTREITS ON LIVONIAN LANGUAGE AND CULTURE
Director of the University of Latvia Livonian Institute Dr. phil. Valts Ernštreits is a Livonian-born linguist and language activist. He specializes in revitalization, development and digital empowerment of Latvia’s indigenous Livonian language. His research and community work has been widely acknowledged in Latvia and abroad. As a Livonian himself and one of the few speakers of the Livonian language, he has been involved with many activities – both physical and digital – focused on safeguarding and empowering Livonian language and heritage for over 30 years, also serving as a mediator between NGOs, governmental institutions, and academia. He is also a member of the Global Task Force for Making a Decade of Indigenous Languages (2022–2023). Dr. Valts Ernštreits will have 4 seminars on Livonian language and culture:
Monday, 17 March 15:00, 314 AB (in English; also online)
Livonians – indigenous people of Latvia (introduction)
Tuesday, 18 March 13:00, 314 AB (in English, also online)
Insight into Livonian language and it’s contacts
Wednesday, 19 March 15:00, (in English; only online)
Livonians: tangible and intangible heritage
https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3aDWU9vsa0Ihh6hHXlguitHseHDmUOFkHWE11D9oZYnVg1%40thread.tacv2/1741688368181?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%229a97f96e-e951-4ffc-9629-26df8e04728d%22%7d
Thursday, 20 March 15:00, (in English; only online)
Building Livonian future
https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3aDWU9vsa0Ihh6hHXlguitHseHDmUOFkHWE11D9oZYnVg1%40thread.tacv2/1741688418866?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%229a97f96e-e951-4ffc-9629-26df8e04728d%22%7d
2025 m. kovo 3 d. Skandinavistikos centre lankėsi Švedijos ambasadorius Vilniuje Lars Wahlund. Skandinavistikos studijų studentams jis švedų kalba skaitė paskaitą apie studentų organizacijas, vadinamąsias „nationer“ Uppsaloje, Lunde ir iš dalies Turku mieste. Šios studentų draugijos turi ilgą istoriją, nes pirmosios „nationes“ (pavadinimas lotynų kalba) buvo įkurtos dar viduramžiais Paryžiuje ir Bolonijoje. Švedijoje tokios studentų organizacijos įsikūrė XV a., o nuo XVII a. pabaigos Uppsalos ir Lundo universiteto „nacijose“ studentų narystė tapo privaloma. Lietuvoje studentai buriasi į organizaciją fakultetuose, taigi, pagal studijuojamą specialybę, o švediškosios draugijos pagrįstos geografiniu principu, t. y. studentai stoja į savo kilmės regiono draugiją. Uppsaloje dabar veikia 13 „studentnationer“ – organizacijų, turinčių savo pastatus, renkamą valdymo organą, iždą ir veiklos planą. Už visą organizacijos veiklą ir biudžetą atsako patys studentai. Ambasadorius kalbėjo ir apie Wilhelm von Humboldt edukacines idėjas. Apšvietos epochos vokiečių filosofas, įvykdęs daug švietimo reformų, propagavo bendrojo išsilavinimo svarbą ugdant visų specialybių atstovus. Po paskaitos studentai uždavė klausimų prelegentui, įvyko diskusija.
Nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadoriui už puikią paskaitą ir bendradarbiavimą!
Embassy of Sweden in Vilnius/ Švedijos ambasada Vilniuje
Embassy of Sweden in Vilnius/ Švedijos ambasada Vilniuje
🔹On Tuesday, February 25 at 15.00 in the auditorium 402 at our Centre, he will give a lecture in English “Elfdalian of Northern Dalarna, Sweden – an Introduction”, please do come and join!
🔹On Friday, February 28 at 11.00 in the auditorium 314A/B at our Centre, he will give a lecture in Swedish “En introduktion till älvdalska” --> alla svensktalande kollegor och studenter är hjärtligt välkomna!
🔹On Friday, February 28 at 13.00 in the auditorium 314A/B at our Centre, a second lecture in English will follow “Elfdalian and Sweden’s Sámi Languages, Sweden’s Minority Language Policy”, everyone is welcome!
“A Grammar of Elfdalian” published on 30 September 2024 can be downloaded here: https://uclpress.co.uk/book/a-grammar-of-elfdalian/
Yair is a linguist with many hats (as you can see here: https://researchportal.hkr.se/en/persons/yair-sapir ), and we are delighted to have an opportunity to welcome him in person and learn about the amazing Elfdalian spoken in Sweden, which is a true treasure find for any linguist.
Look forward to seeing you in person on February 25 and 28!
Ši frazė šiaurės samių kalba reiškia pasveikinimą su Nacionaline samių diena, kurią Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos ir viso pasaulio samiai mini tą pačią dieną - vasario 6-ąją. Ši data siejama su 1917 m. įvykiu, kai Trondheime įvyko pirmasis samių suvažiavimas. Jame pirmą kartą susirinko Norvegijos ir Švedijos samiai, kad kartu aptartų savo tautos interesus ir ieškotų būdų spręsti nacionalines problemas.
Samiai yra šiaurinės Skandinavijos autochtonų (čiabuvių) tauta, kuri yra laikoma viena seniausių Europos tautų. Laplandijos regione ir Murmansko srityje gyvena apie 80 000 - 100 000 samių. Jie turi savo kultūrinį paveldą, kalbą, vėliavą ir netgi savo parlamentą Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje.
📅 Date: 17th March
📍 Location: Room 3141/b
🕒 Time: 13.00
The event is open to all, and we encourage students, faculty, and literature enthusiasts to join us for an engaging and thought-provoking conversation.
We look forward to welcoming Zeshan Shakar and hope to see you there!
Svarbiausia yra nebijoti išvykti🌍🌏🌎. Erasmus metu įgautos žinios ir patirtis yra neįkainojamos!
Skandinavistikos centras
Uppsala University
Greta has made a very informative and fun video that explains, how her experiment looks like and what to expect 👇
This year, the conference showcased a great variety of topics. Students talked about literature, linguistics, politics, and cultural topics ranging from the Viking Age to inclusive education and gender issues, and also including Scandinavian music and films. Additionally, for the first time, a neurolinguistic study is being carried out at our centre! 🌸
We are proud that the students, through their presentations, proved that the Centre for Scandinavian Studies is a place where all ideas can be brought to life—and where those ideas can inspire others ❤️
***
We thank Simona Palijanskaitė, our student of Norwegian for this text.
Balandžio 4 dieną Skandinavistikos centre vyko ketvirtakursių studentų baigiamųjų darbų konferencija 📚 Šią gražią dieną studentai pristatė savo baigiamuosius darbus paruošę žavingas skaidres ir plakatus.
Šįmet konferencijoje vyravo didžiulė temų įvairovė. Studentai papasakojo apie literatūrą, lingvistiką, politiką, taip pat aptarė vertimus ir supažindino su skandinavų muzika bei filmais. Be to, mūsų centre pirmą kartą įgyvendinamas neurolingvistinis tyrimas! Verta paminėti ir kultūrines temas: šios varijavo nuo vikingų laikų iki įtraukaus ugdymo ir dabartinio lytiškumo ugdymo svarbos 🌸
Džiaugiamės, kad studentai savo pristatymais įrodė, jog Skandinavistikos centre galima įgyvendinti visas savo idėjas, o šiomis idėjomis taip pat ir įkvėpti savo kolegas ❤️✨️
***
Už tekstą dėkojame norvegų grupės studentei Simona Palijanskaitė 20 Likes
Don’t miss out on the glamourous conclusion of the two-day conference on Queer in Nordic literature! Our dear guest Madame Nielsen will perform on 11th April at 15:00 in Krėvės (118) aud. Everyone is warmly welcome! 17 Likes
Jenny's expertise in gender studies includes reproductive decision-making in relation to climate change, childlessness/childfreedom, motherhood studies, and queer readings. Since 2024, she has been the Director of the Center for Gender Research at Uppsala University. You will find a link to a Nordlitt podcast with her in the comments 8 Likes
BOKBAD MED ZESHAN SHAKAR
Šių metų kovo 17 d. Skandinavistikos centre sulaukėme neeilinio svečio – Zeshan Shakar, vieno ryškiausių šiuolaikinių Norvegijos rašytojų. Į susitikimą susirinko pilna auditorija smalsių bei jo kūryba susidomėjusių žmonių. Shakar yra žinomas dėl savo kritikų pripažintų romanų Tante Ulrikkes vei, Gul bok ir De kaller meg ulven, kuriuose jis nagrinėja paauglystės, tapatybės ir socialinių klasių skirtumų temas Norvegijoje. Jo kūryba, gvildenanti tapatybės, imigracijos ir daugiakultūriškumo temas, susitikimo dalyviams paliko stiprų įspūdį. Savo knygomis autorius priverčia skaitytoją pažvelgti į pasaulį kitu kampu ir giliau suvokti visus iškylančius iššūkius.
Vykusį pokalbį moderavo mūsų centro ketvirto kurso studentė Rugilė, kuri šiuo metu rašo bakalaurą, susijusį su Shakar kūryba. Dėkojame jai!
Vizito metu auditorija gavo galimybę gauti atsakymus į norimus klausimus. Paklaustas, kuri jo knyga, jo manymu, yra tamsiausia ir labiausiai kritiška, rašytojas atsakė: „Kanskje den første, Tante Ulrikkes vei." (" Turbūt pirmoji, Tante Ulrikkes vei.") Tiesa, artimiausiu metu Shakar naujos knygos suaugusiems išleisti neplanuoja, tačiau užsiminė, jog dirba prie visiškai kitokio projekto, skirto vaikams. Jis pripažino, kad turės pakeisti savo įprastą – realistišką knygos pabaigą:
„Jeg liker ikke sånn happy ending. Men nå skal jeg lage en barnebok, og barna hater hvis det ikke er en happy ending, så de kjøper ikke den.“ (" Man nepatinka "laimingos pabaigos". Tačiau dabar ruošiuosi kurti knygą vaikams, o jie nekenčia, jei knyga neturi laimingos pabaigos ir jos neperka.")
Rugilei pasidalinus savo išgyvenimais perskaičius Tante Ulrikkes vei, rašytojas pasižadėjo rašyti kiek linksmesnes knygas („Jeg skal skrive mer glade bøker.“) ("Rašysiu linksmesnes knygas.")
Dėkojame Zeshan Shakar už įkvepiantį susitikimą, taip pat ačiū visiems, kurie dalyvavo ir prisidėjo prie diskusijos! Tikimės, kad šis susitikimas įkvėpė naujiems atradimams literatūroje ir ne tik.
Nepraleiskite galimybės dalyvauti artėjančiuose renginiuose, kuriuose galite susitikti su įdomiais kūrėjais ir išgirsti jų mintis gyvai! 22 Likes
The event is open to all, welcome to join!
🗓️ Day 1: April 10th, Centre for Scandinavian Studies, Room 92
09:00–09:10 – Introduction and welcome
09:10–10:10 – Prof. Jenny Björklund (Sweden): Queer Reading Strategies: Exploring Queerness, Heterosexuality, and the Margins (in English)
10:10–10:30 – Break
10:30–11:30 – Moa Backe Åstot (Sweden): Identity and Expectations (in English)
11:30–11:50 – Break
11:50–12:50 – Siiri Enoranta (Finland): Queer Utopias (in English)
12:50–14:00 – Lunch break
14:00–15:00 – Meet and greet with Prof. Jenny Björklund, Moa Backe Åstot and Siiri Enoranta
🗓️ Day 2: April 11th, Centre for Scandinavian Studies, Room 92
09:00–09:10 – Opening of the second day
09:10–10:10 – Robin Van de Walle (Norway): Sol og regn samstundes: Om skeiv identitet i dagens Norge (in Norwegian)
10:10–10:20 – Break
10:20-11:20 – Eva Rún Snorradóttir (Iceland): When are you going to write about something else? (in English)
11:20 -11:30 – Break
11:30-12:30 – Panel debate (in English)
12:30–13:30 – Lunch break
13:30–14:30 – Madame Nielsen (Denmark): Vandringen som skrift C skriften som vandring i uophørlig transformation, ord for ord C skridt for skridt i en livslang sætning (in Danish)
13:30–14:30 – Meet and greet with Robin van de Walle and Eva Rún Snorradóttir
15:00-17:00 – Concert and reception in Krėvės room
Conference partners:
Dansk Kulturinstitut / Danish Cultural Institute
Samarbetsnämnden för Nordenundervisning i utlandet
Embassy of Denmark in Lithuania
Suomen suurlähetystö Vilna, Embassy of Finland in Vilnius
Norwegian Embassy in Lithuania
Embassy of Sweden in Vilnius/ 27 Likes
Už nuotraukas dėkojame dėstytojai Ievai Tomaševičiūtėi. 58 Likes
📌 kovo 20 d. 11:00, VU Filologijos fakulteto Z.Zinkevičiaus (92) aud.
Kartą metuose visų šalių akys krypsta į Švediją, nekantriai laukiant žinios, kam gi šiais metais bus skirta Nobelio premija – vienas garbingiausių apdovanojimų pasaulyje. Dauguma žino, kad Alfredas Nobelis buvo iškilus mokslininkas ir dinamito išradėjas, bet nedaug kas girdėjo, kad jis priklausė genialių žmonių šeimai, su unikalia, intriguojančia istorija.
Bengt Jangfeldt knyga Immanuel Nobel & Söner: Svenska snillen i tsarernas Ryssland (2020; Immanuelis Nobelis ir sūnūs: švedų genijai carinėje Rusijoje) yra akademinis, patraukliai parašytas darbas apie Nobelių šeimą, jos reikšmingus darbus, išradingumą ir neįtikėtiną verslumą. Vertimas į anglų kalbą The Nobel Family: Swedish Geniuses in Tsarist Russia (2023) pateko į The Financial Times geriausių metų knygų sąrašą. Knyga taip pat išversta į rusų, azerų bei suomių kalbas.
Knygos autorius Bengt Jangfeldt – žinomas Švedijos slavistas, rašytojas ir vertėjas, knygų apieB. Pasternaką, V. Majakovskį, O. Mandelštamą, J. Brodskį, A. Munthe, R. Wallenbergą ir daugelį kitų autorius, prestižinių literatūros premijų (dukart Augusto Strindbergo premijos – auksčiausio Švedijoje literatūrinio apdovanojimo, Švedijos akademijos premijos ir kt.) laureatas. Bengt Jangfeldt daug rašo ir Rusijos politikos ir istorijos klausimais: jo knyga Vi och dem. Bengt Jangfeldt om Ryssland som idé (2017; Mes ir jie. Bengt Jangfeldt apie Rusiją kaip idėją), prasidėjus 2022 m. karui, buvo išleista pakartotinai ir išversta į daugelį kalbų.
2024 m. rudenį Bengt Jangfeldt viešėjo Vilniaus universitete ir sužavėjo auditoriją paskaitomis apie Raoul Wallenbergą ir Josifą Brodskį. Nuoširdžiai džiaugiamės jo grįžimu ir galimybe pristatyti šį puikų autorių platesnei auditorijai, šį kartą per jo pasakojimą apie iškiliąją Nobelių šeimą. 10 Likes
Vi har gleden av å kunngjøre at den prisbelønte norske forfatteren Zeshan Shakar 🖋️ besøker Universitetet i Vilnius den 17. mars! 🎉
📖 Shakar er kjent for sine kritikerroste romaner Tante Ulrikkes vei, Gul bok og De kaller meg ulven, der han skildrer oppvekst, identitet og klasse i et flerkulturelt Norge. 🇳🇴✨
🔹 Under besøket vil han holde et foredrag om sitt forfatterskap, dele sine tanker om språk, identitet og tilhørighet, samt delta i en spennende Q&A med publikum. 🎙️💬
📌 Arrangementet er gratis og åpent for alle! 📌
🗓 Dato: 17. mars
📍 Sted: Universiteto g. 3, Vilnius – Faculty of Philology (bygg D), rom 92
🕒 Tid: 13.00 - 14.30
Finn frem her - https://www.vu.lt/en/about-vu/maps-and-pictures (bygg D: Faculty of Philology) 🗺️
Velkommen! 👏😊
(📸: Erika Hebbert)
Skandinavistikos centras NORLA 9 Likes
LECTURES BY DR. VALTS ERNŠTREITS ON LIVONIAN LANGUAGE AND CULTURE
Director of the University of Latvia Livonian Institute Dr. phil. Valts Ernštreits is a Livonian-born linguist and language activist. He specializes in revitalization, development and digital empowerment of Latvia’s indigenous Livonian language. His research and community work has been widely acknowledged in Latvia and abroad. As a Livonian himself and one of the few speakers of the Livonian language, he has been involved with many activities – both physical and digital – focused on safeguarding and empowering Livonian language and heritage for over 30 years, also serving as a mediator between NGOs, governmental institutions, and academia. He is also a member of the Global Task Force for Making a Decade of Indigenous Languages (2022–2023). Dr. Valts Ernštreits will have 4 seminars on Livonian language and culture:
Monday, 17 March 15:00, 314 AB (in English; also online)
Livonians – indigenous people of Latvia (introduction)
Tuesday, 18 March 13:00, 314 AB (in English, also online)
Insight into Livonian language and it’s contacts
Wednesday, 19 March 15:00, (in English; only online)
Livonians: tangible and intangible heritage
https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3aDWU9vsa0Ihh6hHXlguitHseHDmUOFkHWE11D9oZYnVg1%40thread.tacv2/1741688368181?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%229a97f96e-e951-4ffc-9629-26df8e04728d%22%7d
Thursday, 20 March 15:00, (in English; only online)
Building Livonian future
https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3aDWU9vsa0Ihh6hHXlguitHseHDmUOFkHWE11D9oZYnVg1%40thread.tacv2/1741688418866?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%229a97f96e-e951-4ffc-9629-26df8e04728d%22%7d 20 Likes
2025 m. kovo 3 d. Skandinavistikos centre lankėsi Švedijos ambasadorius Vilniuje Lars Wahlund. Skandinavistikos studijų studentams jis švedų kalba skaitė paskaitą apie studentų organizacijas, vadinamąsias „nationer“ Uppsaloje, Lunde ir iš dalies Turku mieste. Šios studentų draugijos turi ilgą istoriją, nes pirmosios „nationes“ (pavadinimas lotynų kalba) buvo įkurtos dar viduramžiais Paryžiuje ir Bolonijoje. Švedijoje tokios studentų organizacijos įsikūrė XV a., o nuo XVII a. pabaigos Uppsalos ir Lundo universiteto „nacijose“ studentų narystė tapo privaloma. Lietuvoje studentai buriasi į organizaciją fakultetuose, taigi, pagal studijuojamą specialybę, o švediškosios draugijos pagrįstos geografiniu principu, t. y. studentai stoja į savo kilmės regiono draugiją. Uppsaloje dabar veikia 13 „studentnationer“ – organizacijų, turinčių savo pastatus, renkamą valdymo organą, iždą ir veiklos planą. Už visą organizacijos veiklą ir biudžetą atsako patys studentai. Ambasadorius kalbėjo ir apie Wilhelm von Humboldt edukacines idėjas. Apšvietos epochos vokiečių filosofas, įvykdęs daug švietimo reformų, propagavo bendrojo išsilavinimo svarbą ugdant visų specialybių atstovus. Po paskaitos studentai uždavė klausimų prelegentui, įvyko diskusija.
Nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadoriui už puikią paskaitą ir bendradarbiavimą!
Embassy of Sweden in Vilnius/ Švedijos ambasada Vilniuje 13 Likes
Embassy of Sweden in Vilnius/ Švedijos ambasada Vilniuje 10 Likes
🔹On Tuesday, February 25 at 15.00 in the auditorium 402 at our Centre, he will give a lecture in English “Elfdalian of Northern Dalarna, Sweden – an Introduction”, please do come and join!
🔹On Friday, February 28 at 11.00 in the auditorium 314A/B at our Centre, he will give a lecture in Swedish “En introduktion till älvdalska” --> alla svensktalande kollegor och studenter är hjärtligt välkomna!
🔹On Friday, February 28 at 13.00 in the auditorium 314A/B at our Centre, a second lecture in English will follow “Elfdalian and Sweden’s Sámi Languages, Sweden’s Minority Language Policy”, everyone is welcome!
“A Grammar of Elfdalian” published on 30 September 2024 can be downloaded here: https://uclpress.co.uk/book/a-grammar-of-elfdalian/
Yair is a linguist with many hats (as you can see here: https://researchportal.hkr.se/en/persons/yair-sapir ), and we are delighted to have an opportunity to welcome him in person and learn about the amazing Elfdalian spoken in Sweden, which is a true treasure find for any linguist.
Look forward to seeing you in person on February 25 and 28! 14 Likes
Ši frazė šiaurės samių kalba reiškia pasveikinimą su Nacionaline samių diena, kurią Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos ir viso pasaulio samiai mini tą pačią dieną - vasario 6-ąją. Ši data siejama su 1917 m. įvykiu, kai Trondheime įvyko pirmasis samių suvažiavimas. Jame pirmą kartą susirinko Norvegijos ir Švedijos samiai, kad kartu aptartų savo tautos interesus ir ieškotų būdų spręsti nacionalines problemas.
Samiai yra šiaurinės Skandinavijos autochtonų (čiabuvių) tauta, kuri yra laikoma viena seniausių Europos tautų. Laplandijos regione ir Murmansko srityje gyvena apie 80 000 - 100 000 samių. Jie turi savo kultūrinį paveldą, kalbą, vėliavą ir netgi savo parlamentą Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. 33 Likes
📅 Date: 17th March
📍 Location: Room 3141/b
🕒 Time: 13.00
The event is open to all, and we encourage students, faculty, and literature enthusiasts to join us for an engaging and thought-provoking conversation.
We look forward to welcoming Zeshan Shakar and hope to see you there! 25 Likes
Svarbiausia yra nebijoti išvykti🌍🌏🌎. Erasmus metu įgautos žinios ir patirtis yra neįkainojamos!
Skandinavistikos centras
Uppsala University 16 Likes
Greta has made a very informative and fun video that explains, how her experiment looks like and what to expect 👇 27 Likes
Apie Skandinavistikos centrą

Scandinavistica Vilnensis
Skandinavistikos centras įkurtas 1990 metais. Centras iškart tapo tarpininku tarp Lietuvos ir Skandinavijos visuomenių ir kultūrų, tiek palaikydamas ryšius su Skandinavijos ir kitų šalių universitetais, tiek atnešdamas naujų idėjų ir skandinavijoje įprastas akademinio bendravimo praktikas į universitetą.
Centre reguliariai organizuojami mokslo seminarai, kurių metu pranešimus skaito ne tik centro mokslininkai, bet ir atvykstantys tyrėjai iš kitų Europos universitetų. Be to, gyvuoja ir kitos tradicijos, kaip Liucijos šventimas gruodžio mėnesį, kur pasirodymus parengia studentai ir dėstytojai, ir Valpurgijos šventimas su dainomis balandžio 30 dieną. Daugiau informacijos apie Skandinavistikos centro renginius rasite feisbuke.
Taip pat centre atliekami įvairūs Danijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos kalbų, literatūros ir kultūrų tyrimai, apimantys laikotarpį nuo viduramžių iki šių dienų. Tyrinėjami ir kultūriniai Šiaurės ir Baltijos šalių ryšiai. Tyrimai, kuriems būtinas gilus regiono pažinimas, leidžia geriau suprasti ne tik Skandinaviją, bet ir Lietuvą.
Skandinavistikos centras taip pat leidžia leidinį Scandinavistica Vilnensis.